Aktualijos
Užsakę plastikinį langą vietoje medinio
Jūs išsaugosite vieną medį
Vokiečių firma „Hiuls“ atliko vienodų langų iš poli vinilo chlorido (PVC) ir medienos energijos sąnaudų analizę. Kaip išaškėjo, dvipusio medinio lango 2,58 kv. m pagaminimui reikia 22,9 kg medžio, kas sudaro 20% visos pradinės medžiagos masės. Analogiškam langui iš PVC pagaminti reikia 31,2 kg PVC, kur atliekos sudaro ne daugiau 10 %, be to, visos jos praktiškai panaudojamos antriniam perdirbimui. PVC langų gamybai sunaudojama vidutiniškai 15 % mažiau energijos, negu langų gamybai iš medienos (atatinkamai 2540 MJ ir 2900 MJ).
Plastikinių
langų sistemų plėtros tendencijos
Plastikiniai langai, istorija
Peržiūrėdami paskutinių mėnesių
specializuotus žurnalus, aprašančius europietiškas PVC langų sistemas, galima
rasti šiek tiek provokacinį produkto „langas iš PVC“ aprašymą; “langas iš
profilių, pagamintų iš kieto PVC su pagrindine kamera, įskaitant metalinį
armuotą profilį, o taip pat, mažiausiai, vieną prieškamerą. Pagrinde baltos
spalvos.” Specialistas iškart pastebėtų nežymius konstrukcijos skirtumus, o
projektuotojas ar net galiausiai pats vartotojas vargu ar atkreips dėmesį į
anksčiau paminėtus elementus. Tačiau taip buvo ne visada. Pradžioje PVC langų
sistemose, prieš pusę amžiaus, buvo naudojamos sistemos be armavimo elementų,
plastmasinių profilių, kombinuotų profilių, vienos kameros sistemos ir pan.
Devintajame dešimtmetyje minėtas konstrukcinis principas gerai save
užsirekomendavo ir užvaldė rinką.
Plastikinių langų sistemų pranašumai
Sistemų panašumas ir sunkiai pastebimi
konstrukciniai patobulinimai iš esmės apsunkina vartotojui galimybę adekvačiai
įvertinti atskirų profilių kokybę. Kaina, nuolatinio jos kritimo fone, tapo
praktiškai vieninteliu apsrendžiamu argumentu, parduodant. Inovacinio posūkio
šioje srityje įgyvendinimui, kurio rezultatu taps pastebimi tobulinimai netgi
galutiniam vartotojui, reikalingas naujas priėjimas.
Pavyzdžiu čia galima pateikti kaitinimo
lempos sukūrimo istoriją. Tolimesnis žvakės tobulinimas nebūtų privedęs prie
elektrinio apšvietimo atradimo.
Plastikiniai langai ir perspektyvos
Tolimesniam PVC langų sistemos plėtrai
reikia, iš vienos pusės, išsaugoti ir, esant galimybei, pagerinti esamo
konstrukcinio sprendimo privalumus, iš kitos pusės, pašalinti turimus trūkumus.
Šiuolaikiniai langai
Didelis reikalavimų kiekis, taikomas
šiuolaikiniams langams, iššaukia būtinumą tolimesnės konstrukcinių sprendimų ir
medžiagų specializacijos. Pagrinde skirtingi reikalavimai iki šiol buvo
tenkinami langų įstiklinimo sąskaita. Iš esmės visiškai skirtingos užduotys
buvo sprendžiamos vieno stiklo paketo panaudojimo pagalba, pavyzdžiui,
šiluminės izoliacijos užtikrinimas skirtingose klimato sąlygose (vasarą ir
žiemą). Dėka langų stiklų su besikeičiančiu šviesos laidumu, gWert,
panaudojimo, pavyzdžiui, su chrominio dujomis ar elektrochrominio stiklo
paviršiaus padengimu, ateityje galima kurti langų sistemas, sugebančias
adaptuotis prie insoliacijos (saulės apšvietimo). Šiose techniniuose
sprendimuose yra didelis potencialias įvairiems sprendimams pasiekti, kurie
apriboti tik techninių galimybių. Artimiausiu laiku nesitikima sulaukti kokių
nors žymių tobulinimų, kuriant daugiasluoksnius stiklus langams, susijusių su
jų daugiafunkcionalumu ir statybos fizikos principu todėl, kad jau pasiektos
įmanomos ribos (taip, pavyzdžiui, žemų emisijų padengimų low-E).
Anksčiau langų rėmai buvo rengiami
pagrinde pagal technines aplinkybes. Kuriant PVC langų sistemas kameros
profilyje buvo naudojamos dėl statikos reikalavimų ir statybos fizikos
reikalavimų užtikrinimo. Tolimesniems tobilinimams šio principo išsaugijimas
neduoda plačių galimybių. Kas dėl dizaino ir architektūrinių sprendimų, langai
pagrinde skyrėsi pagal matomą apimtį, radiusų kantą, ir tokiu atveju realaus
vystymosi nebuvo. Pagrindiniu arba vieninteliu atskirų konstrukcijų skirtumu
buvo įvairi kamerų geometrija, o ne pats galutinis produktas – langas. Todėl
reklaminėse medžiagose, nesant kitų diferencijuotų požymių nuolatos buvo
vaizduojami profiliai.
Naujo etapo
pradžiai, kuriant langų sistemas, reikia rasti naujus kelius, t.y. pakeisti
šiuolaikinius konstrukcinius principus. Priedo ši plėtra gali eiti skirtingomis
kryptimis. Žemiau aprašomos trys galimos vystymosi kryptys, kiekviena iš jų
arba visos trys komplekse, gali tarti naują žodį PVC langų sistemų kūryme. Šios plėtros pagrindai jau gyvuoja
atskirose srityse.
Būsimasis langas:
"Modulinis langas"
Peržiūrėję šiuolaikinius konstrukcinius
sprendimus pasatatų statyboje, galima pastebėti, kad daugelyje projektų langai
naudojami kaip langai–angos. Viena iš galimybių slepiasi konstruktyvinių
elementų specializacijoje. Tačiau specializuoti moduliai talpinami viename
(standartiniame) pagrindiniame rėme. Atitikimas užsakovo reikalavimams
užtikrinamas vidinių gerai atskiriamų elementų panaudojimo dėka. Šiuo atveju
dizainas ir savybės gali lengvai keistis ir rezultate sistema turi vaizdą,
būdingą tam tikros firmos produktui. Įmonės gali kartu vykdyti produkto
tobulinimą ar optimizaciją pagal jo funkcines užduotis ir, visų pirma, kartu
juos finansuoti. Dėka to tampa įmanoma sistemos elementų papildomo pirkimo
galimybė ir atsiranda ekonominiai privalumai, analogiši tiems, kurie save per
daugelį metų gerai užsirekomendavo automobilių pramonėje. Toks konstrukcinis
sprendimas leidžia sukurti langų sistemų su statinio sienomis standartinius
sujungimus. Toliau atsiveria naujos paviršiaus ir formų dizaino srityje
galimybės, be to neatmetamas kitų medžiagų panaudojimas.
Plastikiniai langai:
"Integracija į pastatą"
"Pastato gyvenimu"“
sprendžiamąją reikšmę turi ne pradinės investicijos statybai ar jo
atnaujinimui, o einamos išlaidos elektrai ir išlaikymui,o taip pat apsaugai nuo
ekologoginių poveikių. Jie pagrinde nustatomi aktyvaus techninio aprūpinimo
(pvz., elektros, šildymo, sanitarinės-techninės ir ventiliacijos įrangos) bei
pasyvaus aprūpinimo (pvz., užtikrinančio bendros klimatinių sąlygų pastate
koncepcijos realizaciją arba izoliacininius sprendimus) funkcionavimu. Šiai
dienai langą negalima užtikrintai priskirti ar prie aktyvių, ar prie pasyvių
įrenginių. Būtent langas daro reikšmingą poveikį bendroms sąlygoms pastate, ir
yra reali galimybė, kad jis galutiniam vartotojui taps neginčajamai aktyviu
elementu. Jo reikšmės augimas bus įmanomas dėka elektroninės technikos bei kitų
aktyvių konstrukcinių elementų integracijos. Elektronika ir pastato techninio
aprūpinimo įrengimai langų zonoje šiuo metu naudojami tik išskirtinais
atvejais, nes šiuolaikiniai sprendimai, turimi rinkoje, turi dar labai
individualų charakterį ir būtini integruotoms ir ilgaamžiškoms konstrukcijoms
„nou – hau“ kol kas yra pakankamai brangiai kainuojančios. Langų sistemų iš PVC
dėka, esančių juose profilinių kamerų, gerai tinkamos elektroninių prietaisų
integracijai, nes juose yra vietos valdymo sistemų patalpinimui. Išlaidos jų
integracijai kamerų skersinuose pjūviuose visiškai save pateisina.
Ateityje realiai matosi lango ir zonos
aplink ji pavertimas į „terminalą“ bute. „Terminalo funkcija“ suprantama taip,
kad vartotojas galės rasti visus pagrindinius elementus sąveikai su pastatu ant
lango ir aplink jį. Tai gali būti elektros lizdai elektros prietaisams ir ryšio
priemonėms arba šilumos ir ventiliacijos įrangos valdymui įrenginys. Dar yra
numatoma galimybė pačių pastatų techninių įrengimų įstatymo: apšildymo ir
apšvietimo elementų, sensorių ir vykdymų mechanizmų ir pan. langų angose langų
montavimo metu. Šio sprendimo privalumas slypi įrengimo technologijos
supaprastinime ir racionalzacijos potenciale. Tačiau pageidautina, kad ši
koncepcija, jungianti savyje įvairius sprendimus, susijusius su forma, medžiaga
ir paviršiais, nepaveiktų neigiamai pastato arcitektūrą. Koncepcijos
realizacijoje gali būti panaudoti PVC langų sistemų konstrukciniai elementai.
Klipsiniai (užsispaudžiantys) sujungimai bei tinkami profiliai tiek pat
reikalingi, kaip ir patys langai, pagaminti pagal modernių technologijų reikalavimus.
Šiuo atveju langų pramonė gali būti kaip tiekėjo, taip ir sistemos kūrėjo
vaidmenyje. Sprendimas priklauso nuo gamybinių galimybių, o taip pat nuo
strateginės plėtros krypties. Langų technologijos institutas pasirinko įvairių
mokslinių tyrinėjimų ir šios srities įmonių informavimo apie gautus rezultatus
keliu. Čia svarbus objektyvus ir patikimas tinkamumo ekspluatacijai įvertinimas
tam, kad šis milžiniškas langų sistemų kūrimo srityje potencialas nebūtų jau
pradiniame etape sukompromituotas nekokybiškomis sistemomis.
PVC langai vystymosi modelis 3:
"Fasadai"
Angos masyvių sienų konstrukcijose
reikalingos patalpų apšvietimui, ventiliacijai ir ryšiui su išoriniu pasauliu.
Langas–anga, įmontuotas į kiaurymes, šias pagrindines užduotis atlikdavo taip
pat ir praeityje. “Stiklinės architektūros“ tendencija nuolat plečiasi ir
nuosekliai veda prie langų dydžių didėjimo. Tuo pačiu perėjimas prie stiklinių
fasadų, kitaip pavadinus, pastato apvalkalo iš langų, vyksta labai sklandžiai.
PVC langų sistemų panadojimas fasadų stiklinimui atskirais atvejais visiškai
realus ir tikslingas.
Plastikiniai langai kainos
Montuojant langus būtina atkreipti
dėmesį į sekančius pagrindinius reikalavimus: hermetiškumą, apsaugą nuo
stipraus lietaus, garso ir šilumos izoliaciją, o taip pat sujungimų tvirtumą,
žodžiu, į tai, kas užtikrintų lango patvarumą ilgiems metams. Vieningos ir
universalios montavimo sistemos iki šiol nėra. Labai dažnai šiuolaikinės
montavimo sistemos turi trūkumų, kurie sąlygoja nepakankamą hermetiškumą,
šilumos izoliaciją ir sunkumus, atidarant ir uždarant langus. Be to, nereitai
iškyla problemos kampų daryme, vietose, kur kontaktuoja skirtingu tipo
hermetikai arba perėjimuose prie palangės. Tačiau jos gali tapti pagrindu
naujų, lanksčių montavimo sistemų kūrimui, kurių tikslas yra montavimo darbų
supaprastinimas. Šiuo metu esami būdai yra, kaip taisyklė, dažnai iškylančių
problemų sprendimu. Pavyzdžiui, atliekant pastato atnaujinimą dažnai naudojami
plastikinės profilinės sistemos, o standarinimo juostos iš putų plastmasės
(porforito) užtikrina greitą hermetizaciją susijungimuose su tinkuotu
paviršiumi. Ar gali šis sprendimas atitikti reikalaujamoms sąlygoms, priklauso
nuo pastato konstrukcijos, pavyzdžiui: nuo parapeto tipo arba nuo to, ar yra
dėžė rolėtams. Kita pagalbinė montavimo priemonė yra, pavyzdžiui, pagalbinis
montavimo rėmas, dažnai naudojamas kai kuriuose Europos regionuose. Tokie rėmai
(kaip taisyklė, iki šiol gaminami iš medžio) statomi tam, kad atlaisvinti langą
nuo apkrovų, atsirandančių vykdant išorinius statybos darbus, ir tuo pačiu metu
sudaryti patogias sąlygas apdailai ir montavimui. Tai leidžia hermetizuoti
langus tinkuoto paviršiaus atitinkamose vietose. Kitas esminis privalumas yra
taip pat langų pakeitimo lengvumas, norint juos aptarnauti, montuoti ir t.t.
Langų iš PVC montavimo metodai ir būdai gali būti panaudojami, kuriant naujas
montavimo sistemas.
Langai
PVC langų sistemų konstrukciniai
elementai gali būti ir ateityje sėkmingai naudojami būsimoms naujovėms sukurti.
Tomesniam langų sistemų tobulinimui konstrukcinio sprendimo ir sisteminio
sprendimo būdo privalumai turi būti išsaugoti ir, pagal galimybes, vystomi
toliau. Kitą vertus, turi būti pašalinti esamieji trūkumai. Tuo pačiu vis
aiškiau matosi, kad langų konstrukcijos nebus sudaromos tik iš ekstrudijuojamų
(išpučiamų) profilių. Tam, kad rėmas atitiktų išaugusiems reikalavimams, reikia
panaudoti plačias galimybes, kurias suteikia daugiakomponentinės sistemos.
Vyksta funkcijų paskirstymas, kurios atitenka profilių atskiroms
specializuotoms zonoms, konstrukciniams mazgams ir komponentams. Svarbu tai,
kad galutinis vartotojas žiūrės į naujoves, kaip į patobulinimą ir įvertins
jas, kaip konstrukcinio sprendimo pagerinimą. Ankstesnieji aiškūs skirtumai
tarp įprastų medžiagų praktiškai dingsta. Atsiranda naujos medžiagos, o
tradicinės, tokios kaip mediena, plastmasė ir metalas, naudojami kartu, kas
leidžia geriau panaudoti jų pranašumus. Langų sistemos su aukštu šilumos
izoliacijos lygiu, jeigu pasižiūrėti į jų skersinį pjūvį, jau daugiau nei 50%
yra sudarytos iš izoliacinės medžiagos, kuri pati dalinai mažina lango
konstrukcijos apkrovą. Tokiu būdu jau galima kalbėti apie naują „langų su
sandarikliais“ tipą. Taip pat reikia peržiūrėti lango pastate rolę. Lango
pavertimas iš pasyvaus konstrukcinio elemento į aktyvų neabejotinai byloja apie
jo vaidmens svarbos didėjimą. Ir strategiškai svarbu, ar bus langas integruotas
į pastato techninio aprūpinimo sistemas kaip komplektacijos dalis arba pastato
techninės įrangos prietaisai bus surinkti lango sistemoje ir aplink jį. Montavimo
supaprastinimas pagal statybinės fizikos ir technikos reikalavimus yra sekanti
užduotis, kuri laukia savo sprendimo. Šių projektų realizacijai bei įdiegimui
rinkoje pramonė turi kompetentingus ir gamybinius tinklus, kurių žinioje yra
reikalingi „nou-hau“ bei reikalinga bandymams įranga moksliniams tyrimams
atlikti. Firmų naujovių kūrimas bus tikslingai palaikomas, o galimybės,
suteikiamos visuomeninio remėjo, bus optimaliai panaudojamos. Šių tinklų
pagalba bus sprendžiami medžiagų, technologijų ir konstrukcinių sprendimų
klausimai. Be to, taikant individualias kokybės užtikrinimo sistemas, skatinant
naujų publikacijų pasirodymą, bus sudarytos palankios bendros sąlygos, taip pat
bus užtikrintas nustatytų taisyklių ir instrukcijų vykdymas.